Kainų žemėlapis › Straipsniai
Kas yra Nord Pool ir kaip nustatoma elektros biržos kaina
Kasdien apie vidurdienį Europoje aukcione parduodama kitos dienos elektra. Rezultatas – kaina kiekvienam 15 minučių laikotarpiui kiekvienoje prekybos zonoje – būtent tos kainos, kurias rodo mūsų kainų žemėlapis. Štai kas už jų slypi.
Kas yra Nord Pool
Nord Pool – tai elektros energijos birža. Ji pradėjo veikti 1996 m. kaip bendra Norvegijos ir Švedijos rinka ir pamažu išsiplėtė į Suomiją, Daniją, Baltijos šalis ir toliau. Šiandien tai vienas iš kelių Europos paskirtųjų elektros energijos rinkos operatorių (NEMO) – greta, pavyzdžiui, EPEX Spot – ir ji organizuoja prekybą Šiaurės šalyse, Baltijos šalyse, Vokietijoje, Lenkijoje, Beniliukse, Prancūzijoje, Austrijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Birža nei gamina elektros, nei parduoda jos namų ūkiams. Tai vieta, kurioje gamintojai, stambūs vartotojai ir tiekėjai kasdien susitaria, kiek energijos rytoj pateks į tinklą ir kokia kaina. Tiekėjas, iš kurio perkate elektrą, paprastai perka būtent čia.
Kitos paros aukcionas
Pagrindinė rinka – kitos paros (day-ahead) aukcionas. Jis vyksta kartą per dieną, vienu metu visoje Europoje:
- Iki 13.00 val. Lietuvos laiku (12.00 CET) dalyviai pateikia pirkimo ir pardavimo pasiūlymus kiekvienam kitos dienos laikotarpiui.
- Vienas algoritmas (vadinamas EUPHEMIA) suderina visų šalių pasiūlymus kartu, atsižvelgdamas į tai, kiek elektros fiziškai galima perduoti tarp šalių.
- Apie 13.45–14.00 val. Lietuvos laiku (12.45–13.00 CET) kainos paskelbiamos. Todėl rytojaus kainos žemėlapyje pasirodo tik ankstyvą popietę, ne anksčiau.
Nuo 2025 m. spalio 1 d. aukcionas vyksta 15 minučių žingsniu – per parą yra 96 kainos, o ne 24. Todėl lentelėje kiekvienai valandai skirti keturi stulpeliai.
Kaip susidaro kaina
Aukcione pasiūlymai surikiuojami nuo pigiausio iki brangiausio – tai vadinama merit order. Vėjo, saulės ir hidroelektrinės gamina beveik be ribinių sąnaudų, todėl jos eilėje pirmos; toliau eina atominės ir biomasės elektrinės; dujų ir anglies elektrinės, kurioms reikia pirkti kurą ir taršos leidimus, stovi eilės gale.
Kainą nustato paskutinė elektrinė, kurios dar reikia paklausai padengti. Visi, esantys eilėje prieš ją, gauna tą pačią kainą. Todėl:
- vėjuotą naktį, kai pakanka vėjo ir hidroenergijos, kaina gali būti keli centai ar net neigiama;
- šaltą ramų vakarą, kai tenka paleisti dujų elektrines, ta pati zona kainuoja dešimt kartų daugiau;
- nedidelis paklausos ar pasiūlos pokytis gali smarkiai pakeisti kainą – eilė stati būtent brangiajame gale.
Prekybos zonos
Vienos bendros Europos kainos nėra. Kiekviena šalis – arba didelėse šalyse kiekviena zona (Švedijoje SE1–SE4, Norvegijoje NO1–NO5, Danijoje DK1 ir DK2) – gauna savo kainą. Jei linijose tarp dviejų zonų yra laisvo pralaidumo, jų kainos suartėja; jei linija užpildyta, jos skiriasi. Plačiau straipsnyje kodėl kainos skiriasi tarp šalių.
Ką apima biržos kaina
Tik pačią energiją. Prie sąskaitos prisideda tinklo mokesčiai, rinkliavos, tiekėjo marža ir PVM – kartu dažnai daugiau nei pati elektra. Žemėlapyje kainos pagal numatytuosius nustatymus rodomos be PVM, o PVM galima įjungti vienu spustelėjimu; apie kitas sąskaitos dalis skaitykite straipsnyje PVM ir tinklo mokesčiai pagal šalis.
Kodėl biržos kaina svarbi net ir su fiksuotu tarifu
Tiekėjai fiksuotus tarifus sudaro pagal biržos kainų prognozes, todėl ilgainiui jie seka biržą. Tačiau nauda iš kainų svyravimų – pigios nakties valandos, vidurdienio saulė – prieinama tik biržos kainos plano klientams. Kaip tuo pasinaudoti: kaip išnaudoti pigiausias valandas.