Kainų žemėlapis › Straipsniai
Kodėl elektros kainos skiriasi tarp šalių, nors birža ta pati
Mūsų žemėlapyje kaimyninės šalys dažnai būna visiškai skirtingų spalvų: Suomija žalia, Estija raudona; Šiaurės Švedija beveik nemokama, Pietų Švedija brangi. Aukcionas vienas ir tas pats – skirtumus lemia laidai.
Vienas aukcionas, daug kainų
Europos kitos paros rinka padalyta į prekybos zonas. Paprastai zona yra šalis, bet Švedija padalyta į keturias (SE1–SE4), Norvegija – į penkias (NO1–NO5), Danija – į dvi (DK1, DK2), o Vokietija ir Liuksemburgas sudaro vieną bendrą zoną. Algoritmas kiekvienai zonai apskaičiuoja atskirą kainą, atsižvelgdamas į tai, kiek elektros galima perduoti tarp zonų.
Kada kainos sutampa, o kada ne
Jei linijose tarp dviejų zonų pakanka laisvo pralaidumo, elektra teka iš pigesnės zonos į brangesnę, kol kainos susilygina – zonos yra „susietos“. Jei linija užpildyta, daugiau perduoti nebegalima ir kiekviena pusė lieka su savo kaina. Būtent tai rodo srautų rodyklės: rodyklė nukreipta iš pigesnės pusės į brangesnę, skaičius – megavatai.
Todėl Suomijos ir Estijos kainos rytais dažnai būna vienodos, tačiau vakare, kai Estlink kabeliai (iš viso apie 1000 MW) apkrauti iki ribos, Estija, Latvija ir Lietuva moka gerokai daugiau nei Suomija.
Kodėl Norvegija ir Šiaurės Švedija pigios
Beveik visa Norvegijos elektra gaminama hidroelektrinėse su vandens talpyklomis; Šiaurės Švedija gyvena iš hidroenergijos ir vėjo. Jos pagamina daugiau, nei suvartoja, bet linijos į pietus nėra beribės. Dėl to SE1 ir SE2 kaina dažnai būna pora centų, o SE4 (Malmė) artėja prie Vokietijos lygio, nes turi kabelius į Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą ir „įkvepia“ žemyno kainą.
Kodėl Baltijos šalyse brangiau
Baltijos šalims vakarais ir esant ramiam orui trūksta savos pigios gamybos, o importo keliai riboti: Estlink iš Suomijos, NordBalt iš Švedijos, LitPol iš Lenkijos. Kai jie užpildyti, kainą nustato vietinės dujų elektrinės. Gera žinia: naujos saulės ir vėjo galios, baterijos ir 2025 m. vasarį užbaigta sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklu pamažu keičia vaizdą.
Vokietija: nuo neigiamų kainų iki vakaro piko
Vokietija turi milžiniškas saulės ir vėjo galias. Saulėtą vidurdienį pasiūla viršija paklausą ir kaina nukrinta iki nulio ar žemiau; vakare, saulei nusileidus, tenka įjungti dujų elektrines ir kaina šokteli. Todėl Vokietijos (ir su ja susietų Nyderlandų, Belgijos ir Austrijos) dienos kreivė yra U formos, o Norvegijos – beveik plokščia.
Kaip skaityti srautus žemėlapyje
- Rodyklė – elektra teka iš vienos zonos į kitą; skaičius – megavatai šiuo metu.
- Šalies lange išvardytos visos jos jungtys ir bendras importas ar eksportas.
- Jei rodyklė eina iš brangesnės zonos į pigesnę, tai ne klaida – srautus lemia viso tinklo būklė, o ne tik dviejų kaimynų kainos.
Kas tai keičia
Planuojamos naujos jungtys (pavyzdžiui, trečiasis Estijos–Suomijos kabelis Estlink 3 ir Lietuvos–Lenkijos Harmony Link), baterijos, perkeliančios vidurdienio saulę į vakarą, lankstus vartojimas ir nauji jūriniai vėjo parkai. Kiekvienas iš jų mažina kainų skirtumus. Kol jie egzistuoja, juos bent jau galima išnaudoti – žr. kaip išnaudoti pigiausias valandas.